Žinyno info

Ezechielio 32

Faraono apraudojimas

₁Dvyliktų metų dvylikto mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ₂„Žmogau, raudok dėl Egipto valdovo faraono ir sakyk jam:

‘Laikei save liūtu tarp tautų,

bet buvai kaip slibinas jūrose;

blaškeisi savo upėse,

drumstei vandenį kojomis

ir teršei savo upes’“.

₃Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Užmesiu ant tavęs savo tinklą

daugelio tautų suėjime,

ir jie ištrauks tave mano bradiniu.

₄Parmesiu tave ant žemės,

nusviesiu tave į atvirą lauką

ir nutupdysiu ant tavęs visus padangių paukščius,

leisiu misti tavimi visiems žemės žvėrims.

₅Tavo kūną numesiu kalnuose,

slėnius pripildysiu tavo dvokiančios maitos.

₆Palaistysiu kraštą ligi pat kalnų

tavo srūvančiu krauju

ir tavęs bus pripildytos upių vagos.

₇Kai tu būsi sunaikintas,

uždengsiu dangų

ir aptemdysiu žvaigždes.

Saulę aptrauksiu debesimis,

o mėnulis neduos savo šviesos.

₈Visus šviesulius, žibančius danguje,

dėl tavęs aptemdysiu

ir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, –

tai Viešpaties DIEVO žodis. –

₉Sukelsiu širdgėlą daugeliui tautų,

atvesdamas tave jų nelaisvėn

į kraštus, kurių nepažinojai.

₁₀Tavo dalia baisėsis daug tautų,

jų karalius tu apstulbinsi.

Kai švytruosiu jiems savo kalaviju,

jie visą laiką drebės dėl savo gyvasties,

ir kiekvienas jų drebės tavo žuvimo dieną“.

₁₁Juk taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Babilono karaliaus kalavijas

pakils prieš tave!

₁₂Pakirsiu tavo gaujas galiūnų kalavijais;

iš visų tautų jie nuožmiausi.

Jie nuniokos Egipto puikybę,

ir visa jo kariuomenė žus.

₁₃Sunaikinsiu visus jo galvijus,

besiganančius prie gausių vandenų;

nebedrums jų daugiau žmogaus koja,

nebedrums jų nė gyvulių kanopos.

₁₄Tuomet leisiu drumzlėms nusėsti vandenyse

ir padarysiu, kad jų upės lietųsi kaip aliejus, –

tai Viešpaties DIEVO žodis. –

₁₅Kai paversiu Egipto žemę tyrais,

kai kraštas neteks viso, kas jame yra,

ir kai parblokšiu jo gyventojus,

jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

₁₆Tai rauda,

ir ji bus giedama.

Ją giedos tautų dukterys.

Apie Egiptą ir jo žmones

ji bus giedama“, –

tai Viešpaties DIEVO žodis.

Egipto apraudojimas

₁₇Dvyliktų metų pirmo mėnesio penkioliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

₁₈„Žmogau, raudok Egipto žmonių

ir siųsk žemyn juos,

Egiptą ir garbingų tautų dukteris,

į žemės gelmes

drauge su žengiančiais į kapą.

₁₉‘Ką tu viršiji grožiu? Ženk žemyn!

Būk palaidotas su neapipjaustytaisiais!’

₂₀Jie gulės tarp žuvusių nuo kalavijo. Egiptas buvo atiduotas kalavijui, ir šis nutemps jį su visa kariuomene. ₂₁Iš Šeolo gilumos galingieji vadai, jo padėjėjai, sakys jam: ‘Jie nužengė čia ir guli palaidoti su neapipjaustytaisiais, žuvusiais nuo kalavijo’.

₂₂Ten Asirija ir visi jos žmonės, jų kapai aplink, visi nužudyti, kritę nuo kalavijo. ₂₃Kapai jiems duoti toliausiuose duobės užkampiuose. Visur aplink jos kapą – jos žmonės, visi kritusieji nuo kalavijo, visi kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje.

₂₄Ten Elamas ir visa jo kariuomenė aplink jo kapą. Visi nužudytieji kritę nuo kalavijo, nuėjusieji į pasaulį po žeme neapipjaustyti, kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje. Dabar jie kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą. ₂₅Tarp užmuštųjų buvo parengtas guolis Elamui tarp jo žmonių su jų kapais aplinkui, visi neapipjaustyti, kritusieji nuo kalavijo. Kadaise jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, o dabar kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą; jie paguldyti tarp užmuštųjų.

₂₆Ten Mešechas ir Tubalas, ir visi jo žmonės, visur aplink – jų kapai. Jie visi neapipjaustyti, kritę nuo kalavijo, nes kėlė siaubą gyvųjų šalyje. ₂₇Jie neguli su kritusiais neapipjaustytais senovės galiūnais, kurie nužengė į Šeolą su savo ginklais, pasidėjo kardus po galva ir skydus ant savo kaulų, nes galiūnų bijota gyvųjų šalyje. ₂₈Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su užmuštaisiais kalaviju.

₂₉Ten Edomas, jo karaliai ir visi vadai, kurie, nors ir galingi, tačiau paguldyti su žuvusiais nuo kalavijo; jie guli su neapipjaustytaisiais, su žengiančiais į kapą.

₃₀Ten šiaurės didžiūnai ir visi sidoniečiai, nužengę sugėdinti su užmuštaisiais dėl siaubo, kurį kėlė jų galybė. Jie guli neapipjaustyti su žuvusiais nuo kalavijo ir kenčia gėdą su žengiančiais į kapą.

₃₁Pamatęs juos, faraonas pasiguos dėl visos savo kariaunos, faraonas ir jo kariuomenė, kritusi nuo kalavijo, – tai VIEŠPATIES žodis. – ₃₂Kadangi kėlė siaubą gyvųjų šalyje, jis bus laidojamas tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais kalaviju, – faraonas ir jo žmonės“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.